Pamirsk mane, tyliai ir lengvai .

Pamirsk mane, tyliai, tyliai.
Juk tai daryti sitaip lengva.
Pamirsk mane, vejo gusiu snaranciu zolej .
Pamirsk ir tai, kas buvo, ka svajojom,
Pamirsk mane,
Jei dar neuzmirsai .

O kas buvo, sakyti negaliu,
Pats zinai, tuos vysniu sodus,
Prasiskleidusius ziedus, tunancius aukstai,
Ir mano tylu, sodru ryma.

Prisimenu ir tai, kai tu man vasara sakei :
Myliu tave, jei dar nepamirsai .
O as tylejau ir net nesupratau,
Giliai sirdy tau nieko nejutau .

Tad tau sakau :
Pamirsk mane tyliai ir lengvai,
Pienes puku, skraidanciu aukstai,
Pamirsk mane, ir tai, kad but galejo,
Pamirsk mane,
Jei dar neuzmirsai .

Tyliai kuzdant, tu tiesa man sakei,
O as savu melu, saldziu, tikejau
Tikejai ir tu, kartu su manimi,
Tikejai juros bangos tikrumu ir saules plyksniu .

Tu vis mylejai, o as vis karciau pykau,
Ar ant saves, ar ant tavos sirdies, dar nezinau,
Tu vis rymojai, kol tyliai pravirkai,
Verkei kaip as, kiekviena tylia nakti.

Tad geriau pamirsk, ka pamirstu ir as,
Pamirsk mane, ir savo savajones,
Pamirsk abu mus,
Nes tyliai as tariu :
Pamilt taves as jau nebegaliu .
Gal per sunku,
O gal sirdis nenori,
Tiesiog pamirsk,
Ka kazkada tau saldziai pasakiau .