Apkabink .

O kai manes nebus nei cia, nei ten,
Tu iseik i atvira lauka,
Kur skambet turetu mano balsas,
Dar mazos, laibos it gerve.
O kai nebeskambes ir balsas,
Iseik ir nepareik,
Is samanoto misko ir pasek,
Sekla savo sirdyje.
Pasejes sekla - nevirpek,
Prisesk po seno azuolo sakom,
Kurios zydes tau it alyvos,
Ir prasedek, po jom, per vasara,
Kol pabirs, tie lapai, deganciu pauksciu.
Palauk, kol vel, po salciu, sakos prazydes,
Ir suzydek, patsai is savo sirdies gylio .
Ir as isauksiu su tavim,
Vel budama gyva, tavy, tavoj sirdy,
Pabudink tu mane, tenais, savoj sirdy,
Suimki i rankas mane ir apkabink,
Apkabines tu manes niekad nepaleisk,
O kai nepaleisi tu manes,
Neberas taves taip, kaip manes.
Pasiimsiu as tave tenais,
Kur visad sviesu ir tylu,
Ramyben priimsiu ir dabar,
Pamilsi tu mane is naujo,
Kaip angela, ramybes sutemoj.
Pasakysi tai, kuo visad as tikiu,
Ir amziams, tyloje uzmige,
Dalinsimes tuo paciu salciu .

Gyvenimo sukes

Neleisk man toliau kentet,
Toliau tik bus blogiau.
O tu nenori visko baigti
Chrizentemom zvakiu sviesoje.

Kanciu tu niekad nesumazinsi,
O tavo buciniai, giliu randu liepsnos neuzgesins.
Gyvenime suduzta ir stipriausias stiklas,
O tada telieka kruvinos jo sukes.
Giesmiu tu nenori ne girdet.
Chgrizentemu nest, o gal net kentet.

Tad iseik, kol nevelu.
Nes kraujo lasai minutem kancios
kuria tu dovanoji virsta.
Nebegaliu, tiesiog pasiimk tiek pedsakus,
tiek savo balsa.

Pasiimk ir savo susikta pasauly,
Nepalik ne vienos uzuominos apie save.
Nepalink jokiu upeliu kraujo,
nepalik ne tilto, nei misku man gyvenime.

Pasiimk tu mano skausma ir asaras
atiduotas zemei del taves.
O gal dar nori ir manes ?
SVAJOK .
gausi mane tada,
kai pavasary, prazytus chrizentemom
prades buciuot jas bites.
Tada vel, galesi dauzyt gyvenimo stikla,
Nebijok, sale manes neatsigulsi .

Pasiliksi ten,
kur kazkada gal guliai, o gal tik gulsi.
" Davaj " - tai paskutinis mano gusis.

Menesienos ukas

Tapysiu tavo veida menesienos ruku,
Tapysiu tavo sirdi paskutiniu uku.
Tik prasau, tapyk ir tu,
savo laime ant mano kuno.
Taip kaip as, menesienos atspalviu paverciu tave.

Nupiesiu tavo krauja baltu aksomu,
O sirdy tyru akmeniu pavertus
Uztaskysiu kraujo raudoniu.
Tik prasau, paversk ir tu,
Mano sirdy raudono rasalo deme,
Deme kuria semiant virstumei beprociu.

Beprociu tapes manyje paskesk,
Pasiimk ir mano tyra, kruvinaja sirdi.
O paskutine daina dejone
pavertes nesigrezk atgal, buk geras.

Tik savo aksomo venas, kapiliarus,
Man palik, prasau,
Kad kraujas tavo rusentu manyje
Ir plesytu mane ir mano kuna.

Mano kuna, kury tu laime savo istapei,
Prasau, sudegink aistros,
Vieninteles drasos protruky karstajam,
O " myliu " zody uzdusink mano gerklej, palik giliai,
Kad nebetarciau jojo paskutinio.

Tik tyliai, sunkiai pakvepuot man leisk,
Prasau, nors tiek man padaryti.
Leisk man paskutines minutes kvepuot
Tavo kvapu, tavuoju kunu,
Kuris nuodeme sukeles
Pavirs tuo svajotu
menesienos uku .