Gyvenimo sukes

Neleisk man toliau kentet,
Toliau tik bus blogiau.
O tu nenori visko baigti
Chrizentemom zvakiu sviesoje.

Kanciu tu niekad nesumazinsi,
O tavo buciniai, giliu randu liepsnos neuzgesins.
Gyvenime suduzta ir stipriausias stiklas,
O tada telieka kruvinos jo sukes.
Giesmiu tu nenori ne girdet.
Chgrizentemu nest, o gal net kentet.

Tad iseik, kol nevelu.
Nes kraujo lasai minutem kancios
kuria tu dovanoji virsta.
Nebegaliu, tiesiog pasiimk tiek pedsakus,
tiek savo balsa.

Pasiimk ir savo susikta pasauly,
Nepalik ne vienos uzuominos apie save.
Nepalink jokiu upeliu kraujo,
nepalik ne tilto, nei misku man gyvenime.

Pasiimk tu mano skausma ir asaras
atiduotas zemei del taves.
O gal dar nori ir manes ?
SVAJOK .
gausi mane tada,
kai pavasary, prazytus chrizentemom
prades buciuot jas bites.
Tada vel, galesi dauzyt gyvenimo stikla,
Nebijok, sale manes neatsigulsi .

Pasiliksi ten,
kur kazkada gal guliai, o gal tik gulsi.
" Davaj " - tai paskutinis mano gusis.